Kai nesiseka, tai nesiseka...

Galvoju, kai atostogos ir turiu pakankamai laiko (visą dieną nieko neveikiu) reikia parašyt.... Tik įdomu apie ką.... Gyvenime nesiseka man. Visada draugais laikau svarbiausiu dalyku iš visų. Jeigu reikia parašyti vertybes, tai 2 visąlaik žinau: meilė ir draugai... Tėvai... Niekada savųjų nemėgau. Bet turbūt buvau taip užauginta, kad "šiukšlių iš namų nereikia nešti", todėl net ir geriausi draugai beveik nieko nežinojo apie mano barnius su tėvais. Retai sutardavau su jais. Be to tėtis, gavęs naują darbą visada grįždavo piktas ir išsiliedavo ant mūsų. Visada namuose norėdavau tik ramybės ir tylos. O išėjusi su draugais, aš visada esu optimistė. Juokauju, linksminu kitus, net tada kai pačiai būna širdyje blogai. Dažnai taip būdavo, bet aš nenorėdavau liūdinti kad jie mane guostų. O namuose, ypač vakarais, savo kambaryje verkdavau. Dėl visko. Net tėvai nežino kokia iš tiesų esu aš silpna.... Bet prie visų stengiuosi būti stipri......
 Neseniai padariau vieną dalyką kuris yra neatleistinas. Ir pati tai žinau. Dažnai save graužiu, kad galėjau viską padaryt kitaip. Dėl šio dalyko netekau tikrai geros draugės. Ją visą laiką laikiau bene geriausia drauge, tačiau mes tokios nebuvom, buvom tiesiog geros draugės. Nu aišku, dabar likau beveik viena. Tik kelios draugės, kurios mane palaikė anksčiau, liko iki dabar. dėkinga joms aš. tačiau vis tiek labai sunku. Dabar dar dažniau verkiu. Paskutinis žmogus kuris klausė kaip laikausi buvo ne tėvai, kuriems rūpi tik kaip aš mokausi ir prie ko prikibti, ne draugai, o gydytoja, kuri užsuko į mano palatą trečiadienį. Nusišypsojusi pasakiau gerai, nors taip nesijaučiau. Nu taip jautėsi mano kūnas, bet ne siela.
Linkiu visiems kad nenutiktų kaip man, atsiprašykit visų draugų ir šiaip artimų žmonių ir tegul šventės būna geresnės negu mano :). Gerų švenčių ;)