Tęęęsiam.

Prieš 1 valandą ji "pabėgo " iš namų. Nu ji nepabėgo. Ji tiesiog, kol jos sesė kalbėjo telefonu išėjo iš namų. Turbūt ji pagalvojo, kad ji išėjo išnešti šiukšlių o gal susitikti su draugais. Kendė dažnai sakydavo, jog eina susitikti su draugais. Jos sesė tuo ir tikėdavo. Tačiau niekada nežinojo, ką ji patiria mokykloje....
Na va. Ji pasiekė tą vietą, kurioje jausdavosi saugi, nepažeidžiama, laiminga. Ji priėjo prie dviejų, vidutinių akmenų, nubraukė ranka nuo jų dulkes ir žemes ir šalia prisėdo. Dabar ji galės apmąstyti apie viską, pamiršti problemas ir pasirengti ateičiai. Tai buvo jos tėvų kapai. Na, iš tiesų, tai nebuvo jos tėvų kapai. Jie nebuvo čia palaidoti. Jos tėvai ir nebuvo mirę.
Taigi, mokykloj reikalai nesiklojo, o ir namuose jie nebuvo per geriausi. Sesė persikraustė į kitą miesto dalį ir tik retkarčiais aplankydavo. Jai buvo gėda, kad tai buvo jos šeima. Jos sesei buvo gaila tik jos mažosios - Kendės. Taigi, jai liko visi namų darbai. Tėvai neseniai buvo praradę darbus, pradėjo girtauti. Kendei dažnai reikėdavo slėptis tualete, nuo girto tėvo ar jo draugų. Po vieno karto, kai vienas iš tų vyrų bandė prie jos lysti, ji stengdavosi vakare išeiti, arba pasislėpti nuo jų. O grįždavo vėlai, dažnai apie 1 valandą nakties. Vaikščiodavo po miestą ir įsivaizduodavo gražų gyvenimą, tą normalų gyvenimą. Ir šeimą normalią.
Kaip ji galėjo dar tverti? Namuose girti, tėvai, apsimetantys, "kad tai tik laikina" arba "leisk pailsėti, viskas bus gerai". bet nebuvo gerai. Galų gale vaikų teisės nusprendė ją atimti. Tėvai net nesipriešino. Tėvas iš paskos jai šaukė, kad "jos mums nereikia" ir "pasiimkit tą valkatą". Jai buvo skaudu. Taigi, o kur tuo metu buvo mama? Mama negalėjo pasipriešinti tėvui. Ji pasidavė gyvenimui. Nes jei pasipriešindavo jam, dažnai būdavo sumušta. Taigi 15 gimtadienis vaikų namuose.... Kas gali būti baisiau... Ji net neįsileido į savo kambarėlį auklėtojų ir kitų vaikų su tortu, kad pasveikintų ją su gimtadieniu. Tai jai buvo kančia.
Nors čia nebuvo jos tėvai palaidoti iš tikrųjų, ji čia palaidojo jų sielas. Jai jie buvo mirę. Nors ji buvo girdėjusi, jog mama išvyko gyventi į užsienį, o tėvas... Tėvas gyveno kaip ir anksčiau gerdavo ir prašydavo išmaldos. Porą kartų ji matė jį gatvėje, prašanti pinigų "duonai ir vaikams". Melagis, tada ji pagalvojo. Gyvenimas neteisingas....


So? :)