Samanta..

Siaubinga, tuo metu pagalvojo Kendė. Bilas greitai pastebėjo, jog kažkas ne taip. Atsisuko ir jo veide, kaktoje, pasirodė pykčio raukšlelė.
- Negali būt. Nejaugi, gadinsi man gyvenimą?- piktokai ištarė Bilas.
- O ką negaliu? Kaip tu šitaip galėjai nusirist? Kas toliau? - nusijuokė Samanta.
Samanta... Samanta.. Ji visur kišosi. O ir šio dalyko nepakomentavusi, ji negalėjo praeiti. Jos buvęs vaikinas, šoka su jos kažkada buvusia "gera" drauge. Iš tiesų, ji jai buvo reikalinga tam, kad galėtų tapti populiari. Jai visada patikdavo tas jausmas, kai įvairios merginos stengdavosi įtikti jai, nes norėdavo būti pastebėtos.  Taigi, jei pamenat, jos kažkada buvo draugės. O Samantai paskutiniu metu pradėjo neįtikti Kendė. Kai jų klasėje pasirodė "šaunioji" Sandra, ji padrąsino Kendę. Ji pradėjo dažytis, gražiau atrodyti. Visuose "tūsuose" ji ją pastebėdavo. Tačiau Samanta pyko ne dėl to, jog ji nemėgo Kendės ar ji šiaip buvo tokio būdo. Ne, ji tiesiog pavydėjo jai. Ji buvo gražios figūros, gražaus veido. Ir charakteris jos mielas. Bet kai ją užgujo, ji tapo tyli, pilka pelytė. Ir kaip ji galėjo nepavydėti, kai ši gražėjanti Kendė, šoka su jos ex. Ji vis dar tikėjosi, jog jie susitaikys. Tačiau ji pastebėjo iš jo žvilgsnio, kad greitu metu taip nebus. Jie išsiskyrė, nes jis nebegalėjo toliau taip elgtis. Samanta visada viskam vadovaudavo: kur jie eis, ką rengsis, ką kalbės, su kuo jis bendraus. Toks gyvenimas jį "užkniso". Jis negalėjo turėt net savo nuomonės.
- Ar tu dar nesupranti, jog tarp mūsų VISKAS BAIGTA?! - tvardėsi Bilas.
- Cha. Tu su ja? Kažką minėjai, jog gadinu gyvenimą? Gal atvirkščiai yra? Tu su JA gadini sau gyvenimą. Bet jei ką, prisimink, kur yra normali mergina. Tokia, kokia tau reikalinga. Dar šiek tiek palauksiu. Išsilakstyk, pamąstyk ir sugrįžk. Mua - beširdiškai kalbėjo Samanta.
- Išsiblaivyk. Tu gal kokia išprotėjus? TU MAN NEPATINKI! - pasisuko į Kendę ir pagaliau nusišypsojo jai ir pratarė - Einam į lauką, kur nors pasivaikščiot. Nuo tokių "durnių", tokie "tūsai" ir būna blogi.
- Einam - sutiko Kendė.
Jai palengvėjo išėjus. Vakaras buvo gražus, nors jau buvo po saulėlydžio. Tačiau nebuvo vėsu ir nebuvo uodų. Jie išėjo į gatvę. Nenorėjo eiti į sodą, nes matė ten tų "apsvaigusių" porelių. Tiesiog nenorėjo to matyti ir norėjo ramiai pabūti.
Šiek tiek toliau pamatė suolelį. Prisėdo. Jis pradėjo pasakoti apie jo ir Samantos buvusius santykius. Ji irgi pradėjo dar pasakoti šį bei tą apie save. Staiga jis priartėjo prie jos ir pratarė:
- O tavo akys gražios. Tu tokia ne visiška lietuvė atrodai. Tokios rudos ir gilios tavo akys.... Kaip tos... Žvaigždės danguje.
Ji pasisuko pažiūrėti į žvaigždes, atsisuko į jį ir norėjo kažką dar jam pasakyti, tačiau nespėjo. Jis spėjo tuo metu dar arčiau prisitraukti ir ją pabučiavo. Tai taip buvo netikėta ir smagu...

Ach..

Taigi. Ir VĖLLL persigalvojau. Nusprendžiau ir vėl rašyti čia. Ten kažkokia nesąmonė. Man čia labiau patinka. taigi. Galite ir
laukti tęsinio!!! perrr atostogas!

Geros ar blogos naujienos..

Taigi, aš išsikeliu į kitą blog'ą. Kol kas jame talpinsiu senas, dalis, bet greitai vėl tęsiu savo istoriją. Ir jeigu jums patiko/ patinka mano istorija ir norite toliau ją skaityti - lauksiu jūsų šiame blog'e: http://www.theteenagehouse.blogspot.com/ . Tikiuosi ten irgi būsiu tokia pat skaitoma ir mėgiama :)

IR KAIP IR ANKSČIAU- LAUKSIU JŪSŲ KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ!

SHOW TIME

Žinot tą akimirką, kai įžengia žmogus per filmus, o vakarėlis būna prasidėjęs? tai va. Taip jautėsi Kendė. Nuostabiai atrodydama kartu su Sandra įžengė į namą. Namas buvo pastatytas gal prieš kokius 5-6 metus. kaip būtų gerai, turėti namą, pagalvojo Kendė. Tačiau šią mintį ji greitai pamiršo, nes Sandra ją nusitempė šokti. Bešokdama, Kendė pastebėjo Bilą, Jis stovėjo šalia stalo, ant kurio buvo padėti "gėrimai". Sandra pastebėjo jo žvilgsnį ir ją paragino nueiti "pasiimti gėrimą". Ji šiek tiek dvejojo, bet susiėmė ir nuėjo. Eidama galvojo: būk drąsi, užkalbink jį, paklausk ko nors jo... Štai jau prie pat jo.... Įkvėpt, iškvėpt...
- Labas, ką geri? - linksmai nuskambėjo jos žodžiai, nors viduje ji visa vipėjo.
- Nu, dar kol kas tik sidrą - atsakė, nuoširdžiai jis. Ir nusišypsojo. O nuo tos šypsenos, Kendė viduje ištirpo. Ir pradėjo šypsotis.
- Gal galėtum to paties ir man įpilti? beje aš Kendė - paprašė ji mielai.
- Žinoma. Žinau, jog tu Kendė. Dažnai tave pastebiu mokykloje. Ir turbūt, žinai, kad aš Bilas - ir vėl nusišypsojo ta savo nuostabia-patrauklia-kerinčia-traukiančia ir dar anokia šypsena.
Ir taip jie pradėjo kalbėtis: apie mokyklą, gyvenimą draugus.. Žodžiu apie viską ką tuo metu galvojo. Ir po kiekvieno žodžio ji vis labiau jį įsimylėdavo. Matėsi, jog ir Bilas buvo neabėjingas jai. Sandra matydama tokią "meilę", paliko ją ir nuėjo linksmintis. Žinojo, kad dabar Kendei viskas klostysi gerai. Juk visada nebėgiosi draugei iš paskos. Reikia ir pačiai, kokį vaikiną prisigriebti.
Po kokių 10 minučių, kai Sandra nustojo juos stebėti, Bilas staiga pasisuko į Kendę ir pratarė:
- Ko mes čia stovime? Geriau einam pašokt!
- Tai aišku! - ji viduje jau visa spygavo.
Jie nuėjo, į kambario vidurį ir pradėjo šokti. Tik po kokios valandos, ji suprato, kad kažkas ją kokią 15 minučių stebi. Ji pasuko galvą į kitą pusę ir pamatė tokį žvilgsnį, kad gailėjosi, kad iš vis atsisuko. Ji nesuprato, kas darosi....

Uch..

Ryte pakėlė galvą nuo pagalvės. Galva visa plyšo. Ji bandė prisiminti ką vakar veikė. Pamena kaip grįžo, atsidarė butelį.. O vėliau tęsėsi linksmybės... Pamena kai šoko, filmavosi, dainavo ir visaip kitaip siautė. Buvo smagu, tačiau rytas buvo nekoks. Abi buvo išbalusios ir jautėsi blogai.  Tačiau Sandra jau buvo įpratusi. Ji dažnai vartodavo alkoholį, rūkydavo. Jos "pavalgė" pusryčius... Beveik nieko nevalgė tik išgėrė arbatos. Įsijungė televizorių, sėdėjo prie kompiuterio. Greitai ir pralinksmėjo. Į vakarą Kendė išėjo namo. Reikėjo dar namus sutvarkyti. Sandra ją šiek tiek palydėjo. Kendė per tą dieną net pamiršo, ką sau žadėjo ir panašiai. Ji manė, jog tai tik vienas nekaltas kartas.
Pirmadienis... Vėl į mokyklą. Savaitgalis greitai prabėgo. Nu bent gerai, jog Sandra yra - pagalvojo Kendė. Karolina jau buvo paruošusi pusryčius ir Kendė išskubėjo į mokyklą.
Įžengė į mokyklą, užlipo į antrą aukštą ir vos nesusidūrė su JUO.... Kendė net pasimesdavo kai jį pamatydavo. Taip... Bilas buvo tikrai gražus. Jis buvo ir populiarus, ir protingas... Tai buvo tas žmogus, apie kurį ji svajodavo vakarais ir įsivaizduodavo. Daugelis merginų taip daro. Kartais tas žmogus, kuris tau patinka, net nebūna į tave atkreipęs dėmesio, tačiau tau atrodo, kad jūs vis tiek gražiai susipažinsit ir draugausit. Taigi, vat toks ir buvo Bilas. Vienąkart buvo renginys, kuriame buvo ir Kendė ir Bilas. Ji vos galėdavo kelioms sekundėm nutraukti žvilgsnį nuo jo. Ji buvo jį įsimylėjusi, nors net nepažinojo jo, nė kart nekalbėjo su juo.  Taigi, ji dabar sustojo ir spoksojo į jį, o jis jai nusišypsojo. Ji vos nenugriuvo ir pradėjo šypsotis. Visą dieną mokykloje ji buvo laiminga. Štai ką gali padaryti viena šypsena.
Savaitė bėgo į pabaigą. Ketvirtadienis. Štai Kendei, Sandra siūlo vėl savaitgalio planus. Vėl Kendė gali pas ją nakvoti. Nes geras "tūsas" bus mieste. Galvoja, reiktų dalyvauti. Kendė nenoriai, bet sutiko. Karolina aiškiai, leido. Ji labai pasitikėjo Sandra.
Paprastai apsirengė, tačiau pas Sandrą išsidabino. Pasidažė, apsirengė suknelę. Namuose negalėjo, nes Karolina būtų įtarusi. Sandra jai pasakė, jog ir Bilas ten bus. Sandra seniau buvo pastebėjusi, kad Kendei jis patinka, o ir ji pati to neneigė. Ištiesų jos abi labai gražiai atrodė. Net nebūtum pasakius, jog nepilnametės. Jos abi atrodė vyresnės.
Štai jos pagaliau atvarė į tą "plotą". Jas nuvežė kažkoks Sandros pažįstamas. Mantas ar Matas. Kendė jo vardo neprisiminė. Nes šis namas nebuvo miesto centre. Daug toliau nuo Sandros namų. Kitame miesto gale. Už kokių 6 kilometrų. Štai pasižiūrėjo į Sandrą, o ji ją paragino:
- Einam tik. nesujaudink, Bilui tu patiksi. Ir nebijok. Vanesa nekabins akių. Jie seniai išsiskyrę - įkvėpė drąsos jai.
Ji tai išgirdusi atsiduso ir nusišypsojo. Štai. IT'S SHOW TIME. pagalvojo Kendė ir jos įžengė į namą.