2013 m. sausio 7 d., pirmadienis

Linksmybių viduryje

....Karolina apsidžiaugė pamačiusi, jog skambina Kendė.
- Kur tu esi? Kodėl neatsiliepei?! - išrėkė Karolina
- Aš.. Pas Sandrą. Užsibuvom, net nepajutom kaip greitai eina laikas.... - pasiaiškino Kendė.
- Ačiū dievui.. Jau buvau išsigandus... - nusiramino sesuo.
- Karolina? Būk gera leisk ką..... - pradėjo prašyt Kendė.
- Kas yra? - nusijuokė Karolina.
- Prašau, prašau, prašauuuuuuu! Leisk šiąnakt miegot pas Sandrą.... Jos tėtis neprieštaraus, jis pats ir pasiūlė... Nieko man neatsitiks.... Būk gera.... Dažnai gi nenakvoju pas drauges.... - paprašė ji.
- Nežinau... Gal geriau grįžk.. ką jūs ten tik veiksit - bandė pergalvot Kendę.
- Prašau, Karolina.. Tikrai daug draugių neturiu. Man su Sandra labai smagu kartu. Dabar kaip tik pasidarėm makiažą juokingą... Kol nusivalysiu... Leisk prašau, negadink nuotaikos.... Nieko man nenutiks... Pasitikėk manim...
- Gerai, gerai.. Tik nezyzk... Miegok tik. Bet raktus turi? Nes rytoj anksti išeinu, grįšiu tik vakare vėlai. - nusileido sesė.
- Aha, turiu. Ačiūūūū! Tu nuostabi! Aš jau einu tada - nusijuokė Kendė.
Kendė atsisuko į Sandrą ir išspiegė:
- LEIDOOOO!
- YES! - apsidžiaugė Sandra.
Jos liko tame "plote" dar kelias valandas. Išėjo apie 2 valandą nakties... Kendė beveik nepamena kelionės į Sandros namus. Bet netoli Sandros namų, šiek tiek prasiblaivė. Pamatė jos namą ir jai užėmė amą. Didelis, vienas iš tų naujos statybos. Stilingas.... ji pagalvojo tik "woooow"...
Įėjo į jos namus. Tiesiai užlipo į antrą aukštą. Ir užėjo į Sandros kambarį. Didelis kambarys sienos spalvotos... Kambaryje didelė lova, o priešingame kambario gale sofutė. Labai jaukus kambarys.
- Tėčio šiandien nėra.... O beje, jo kambarys kitame namo gale.... Taigi tęsiam tūūūsą! - pradžiugino Sandra.
- TĘĘĘĘĘSIAM! - nusijuokė Kendė.
Sandra paspaudė "play" mygtuką ir pasigirdo muzika..... Jo ją pasigarsino ir pradėjo šokti... Sandra nuėjo kažkur ir po kelių minučių grįžo su buteliu.
- Gal nereikia? Niekas nepasiges? - suabejojo Kendė.
- Tokia proga! Jokių ne! Čia iš tėčio kolekcijos, jis manimi nesidomi, tai nepasiges.. Daug tokių "buteliukų" ten yra - nerūpestingai pasakė Sandra.
- Kaip sakai tokia proga.... Daryk tik!
Atsidarė butelį ir linksmybės tęsėsi toliau....



2013 m. sausio 1 d., antradienis

Linksmybės....

...Ji negalėjo tuo patikėti. Ji lauke girdėjo muziką, bet net į galvą nebuvo atėjusi mintis, jog ją vedasi į "tūsą". Kai stovėjo prie durų, o muzika buvo dar garsesnė ir sklido iš to buto, ji vis tiek tuo netikėjo. Duris pravėrė metais vyresnė, jų mokyklos mokinė. Jos vardo ji nežinojo. Gi ji nesidomėjo tuo. Sandra su ja apsikabino. Jos draugės? Pagalvojo Kendė sumišus. Niekad nebūtų pagalvojus, kad jos draugės. Mokykloje niekad su kitais nesisveikindavo, namo eidavo su ja, kitų draugų neminėdavo. O jos taip šiltai pasisveikino, lyg būtų pažinojusios viena kitą, kurį laiką.
"Tūse" buvo daug matytų veidų. beveik visi buvo iš jų mokyklos. Dauguma vyresni, bet daug ir jų bendraklasių. Ten buvo daug alkoholio, įvairių svaigalų, daug kas rūkė, tame pačiame kambaryje. Butas dviejų kambarių buvo perpildytas. Vieni šoko koridoriuje, kiti virtuvėje, kituose kambariuose. Visi buvo apsvaigę. Kendė buvo šokiruota. Sandra kažkur pradingo tarp žmonių. Kendė sau prisižadėjo nevartoti jokių svaigalų. Ji nenorėjo atrodyti kaip jos tėvai. Ji ir taip gėdijosi jų. Ji tiesiog negalėjo gert. Jau norėjo eiti namo, tik jai reikėjo prasibrauti pro eilę į tualetą. Mergina šalia jos apsivėmė. Buvo šlykštu. bet staiga išniro Sandra su dviem stiklinėmis ir priėjo prie jos.
- Štai, imk - nusišypsojo ir atkišo stiklinę jai.
- Nenoriu. Aš nesiruošiu gerti. Tai taip žema! Niekada to nedaryčiau. Juk žinai, kas nutiko mano tėvams, kai jie pradėjo? Nebesustojo! Nenoriu būti tokia, kaip tėvai arba viena iš šitų žmonių - pasižiūrėjo link eilės į tualetą, kurioje stovėjo daugiausia visiškai nusigėrę paaugliai..
- Kende, prašau, tik nurimk. Nieko neatsitiks. Tik vieną kartą. gerai? - paprašė ji manęs.
- Atsiprašau Sandra, bet ne... Aš tiesiog.... Negaliu. Suprask mane. - nuvyliau ją.
- Dėl manęs. Aš ir ankščiau taip atsipalaiduodavau... Tik pabandyk, prašau. jei vėliau nepatiks, daugiau nekviesiu tavęs į panašias vietas. Maldauju tavęs.... - prašė ji.
- Žinok, tik dėl tavęs... - nusišypsojau jai.
Paėmė stiklinę, pauostė. Kvapas buvo lyg degtinės, su kažkokiomis sultimis. Susiraukė. Pamatė, jog Sandra geria ir žiūri į ją. Pažiūrėjo į stiklinę ir ją užsivertė. Vėl susiraukė ir nurijo. Greitai pasidarė šilta ir linksma, Sandra atnešė dar vieną stiklinę. Ją išgėrė daug lengviau. Ji pralinksmėjo, apgirto, daug šoko. Šiek tiek po dešimtos valandos, jai bandė prisiskambinti sesė, bet Kendė neatsiliepė. Ji negirdėjo savo telefono ir apie jį negalvojo, bet apie vienuoliktą valandą prisiminė ir pamatė praleistus skambučius ir žinutes. Tiesiog nežinojo ką daryti. Ji buvo girta ir tai suprato. Pakalbėjo su Sandra ir ji pasiūlė jei Karolina leis, miegoti pas ją. Jos tėtis neprieštaraus, nes jis ja nesidomi. ir jis joms netrukdys. Be to, galės pabūti ilgiau "tūse". Kendė susikaupė ir surinko sesės telefono numerį. Tikėjosi, kad viskas pavyks, nes "tokia" ji negalėjo grįžti namo. O jai taip čia patiko.....