Turėjo būti nuostabi diena. Atsikėlusi pramerkiu akis bei patikrinu telefoną, nes apima nuojauta, kad leidau sau truputį per daug pamiegoti. Devynios valandos, pasirodo, jog prabudau pati tinkamu metu. Patikrinu telefoną norėdama sužinoti ar kitos grupės rašė apklausą. Nedidelis nerimas, negi rašė ir dabar reikės mokytis nuo pat ryto. Nerašė. Vadinasi, turiu daug laiko iki trečios valandos, tol kol prasidės darbai.
Mėgstu gaminti maistą, kai turiu laiko bei esu geros nuotaikos. Ko gero keistai skamba abu šie dalykai, tačiau susigalvoju dažnai gamint viską sudėtingai, kad ilgai truktų. Man patinka pats procesas, kai gali įsijungt muziką fone, kažką daryt ir gaut apčiuopiamą rezultatą. Dažnai gaminant kyla įvairių minčių, stengiuosi apgalvot savo elgesį, jausmus.
Bet labai nemėgstu valgyt pusryčius, iškart atsikėlus ryte. Kažkur girdėjau, jog šį įprotį reikia suformuoti šeimoje, ir tie vaikai, kurie vaikystėje visada valgydavo pusryčius, šį ritualą išlaiko ir suaugę. Vaikystėj visad valgydavau pusryčius, tačiau maždaug prieš metus ėmiau nebenorėt jų, dažnai nenoriai juos surydavau, o dabar retai juos valgau. Man patinka, kai galiu pusryčiaut maždaug 1-2 valandos nuo prabudimo, bet jei ryte anksti paskaitos, labai myliu miegą ir pasirenku ilgiau pamiegot, negu anksčiau keltis dėl maisto.
Taigi, ilgiau pagulėjus kilo mintis, jog noriu išsikept blynų. Kadangi, buvau geros nuotaikos nepatingėjau atskirai išsiplakt baltymus blynams, prasijoti miltus.. Na suprantat, kai nori viskas atrodo nesunku, kad tik skaniau būtų. Išsikepiau velniškai skanių „čirvinių“ blynų, lengvučių, tokių kurie tirpsta burnoje. Dar tėvai buvo neseniai atvežę šaldytų trintų uogų, kurios taip priminė vasarą. Sėdėjau, kimšau tuos blynus ir šypsojausi, lyg dabar būtų vienas iš geriausių gyvenimo momentų, tokių, po kurių nuveiksiu kažką reikšmingo savo gyvenime.
Dar grįžau pasivartyt į lovą, sukaupt paskutinius procentus energijos, kuriais būdama geros nuotaikos norėjau dalintis su visais. Kad diena būtų dar saldesnė, sugalvojau pasidaryt fondiu. Įsijungusi serialą kabinau tą tirštą šokoladą. Nežinau ar visi žmonės pietų metu valgo karštą juodą masę su obuoliais, bet tada man atrodė tai nuostabu.
Viską susitvarkiau ir jau pradėjau ruoštis keliaut į paskaitas. Eidama pro spintelę prisiminiau, jog joje yra guminukas. Jei jau saldint gyvenimą, tai saldint. Bet tada pamačiau jį.
Sustingau, pasimečiau. Nes visiškai nesitikėjau šią nuostabią dieną pamatyt tave. Abu tylėjom, nejudėjom, panašu, jog ir tu manęs nesitikėjai sutikti čia antrą valandą dienos. Žvelgei tuo žvilgsniu, ką tu čia darai...?! Tai buvo pirmas kartas, kai jį pamačiau. Akimirka praėjo, galutinai supratau kas tu ir pradėjau panikuot. Viduryje gražios dienos - tarakonas?? Ir dar mano spintelėje?? Na jau ne, abu mes šitame kambaryje negyvensim. Ir maistu nesidalinsiu, aš perku, o abu valgom, ar šitaip gražu?
Tada įsijungė medžiotojos instinktai. Griebiau arčiausiai esančią šlepetę ir pradėjau ja daužyt. Bet neįvertinau to, kad jis greitesnis. Kol aš užsimodavau ir šlepetė judėdavo link tos trajektorijos, jis spėdavo pabėgt keliais centimetrais toliau. Taip aš mosikuodama ir bandydama jį nužudyt, tik išbaidžiau jį. Spėjo pabėgt Petras. Nežinodama ko griebtis, čiupau dezodorantą ir pripurškiau į ten, iš kur jis atkeliavo. Geriau negu nieko.
Vakare grįžusiai kambariokei papasakojau situaciją ir užsiminiau, jog reiks nupirkti tokių nuodų, kurių Petras suvalgys, parneš savo gentainiams ir visi numirs. Išklausius visą istoriją, tik pakomentavo, jog galėčiau būt tarakonų medžiotoja. Gal ir visai nieko mintis, turbūt pasirinkau truputį ne tą sritį savo gyvenime...
P.S. Nupirkau tuos nuodus ir dar kažkokius spąstus, lauksiu rezultatų.
P.P.S. Lapkričio trisdešimtą dieną, įvykus nelaimingam atsitikimui iš gyvųjų tarpo pasitraukė Petras. Ankstyvą rytą buvo netikėtai užkluptas, mirė nuo rankos, kurioje buvo šlepetė. Pirmasis smūgis buvo jam lemtingas, tačiau buvo ir antrasis smūgis, tam kad medžiotoja galėtų įsitikint savo sėkme. Artimieji tą rytą nesulaukė grįžusio šeimos maitintojo, su reguliariu jo lobiu.
Šlepetė 1: Specialios priemonės 0?
