....arba ne...

....Kai man buvo maždaug ketveri, mano mama mirė. Iš pradžių buvo be galo sunku: tėčiui liko visa našta. Reikėjo užauginti visai mažą mergaitę, o dar sielvartas dėl žmonos mirties... Visada stengdavausi jį paremti, ligi tol kol jis surado man "pamotę". Nesupratau ir nesuprantu, kaip jis drįso parodyti ją man... galvojau, kad jis mamą jau pamiršo. O gal jis jos net nemylėjo....Norėjau jiems mandagiai pasakyti, jog šita moteris niekada gyvenime neatstos man mamos, bet kaip tėvas sakė "pasakiau tai per šiurkščiai".. Tikrai taip nemanau. Tokios kaip jos galvoja, kad gali mane suprasti ir atstoti mamą. O paskui gal net per jas užmirščiau mamą... Niekada! Neleisiu joms savivaliauti. Per jas su tėčiu praleidžiu mažai laiko, jis skiria mažai laiko man.... Nekenčiu jų....
Kadangi tėčio darbas įtemptas ir įdomus, dažnai keliaujame, bet niekur neapsistojame ilgesniam laikui. Gaila, nes tik susirandu draugų ir apsiprantu naujame mieste - žiūrėk, jau reikia išvykti. Kadangi man tai atsibodo, aš paprašiau tėčio kad apsistotume vienoje vietoje. Ir tėtis prižadėjo, kad niekur nebekeliausime, nes jis susirado puikų darbą šiame mieste..... - išsipasakojo Sandra.
Kendei, jos istorija pasirodė tokia pažįstama... Juk ir ji negauna daug dėmesio, ji irgi jautė tėvų dėmesio stoką...
Jos greitai tapo geriausiomis draugėmis. Žinot, kartais būna tokių žmonių, kurie atrodo nei talentingi, nei protingi, nei kažkokie, tačiau jie savyje turi kažkokio žavesio, įtikinimo, mielumo, gražumo, linksmumo ir tai spinduliuoja.. Sandra nebuvo "ypatinga', bet ji sugebėdavo rasti kalbą su visais ir kažką spinduliavo iš savęs... Būtent to ir trūko Kendei.
Visos klasiokės įtikinėjo Sandrą, jog ji tik gaištą laiką kartu su Kende... Juk ji kvaila, neturtinga, negraži.... Kaip ji gali su ja bendrauti? Bet Sandrai nerūpėjo. Ji atrado draugę. Greitai ir pasikeitė Kendė. Tapo linksmesnė, netokia uždara. Grįžusi namo, pastoviai sesei Karolinai pasakodavo apie savo naują geriausią draugę. Karolina džiaugėsi dėl jos, nes jos sesė buvo laiminga. Kendė atrodė net išgražėjo. Jei iš tiesų, ji nebuvo negraži. Ji tiesiog slėpė ir gožė savo grožį. Ilgi šviesūs plaukai, didelės rudos akys, ilgos riestos blakstienos, buvo vidutinio sudėjimo... Ji tiesiog nenorėdavo būti graži, nes ji neleisdavo tam išsiskleisti.
Vieną vakarą, kaip visada jos išėjo į lauką kartu. Sandra jai pasiūlė nueiti į vieną vietą. Kendė norėjo sužinoti kur, bet Sandra tik paslaptingai šypsojosi. Staiga, jos priėjo pastatą, įėjo į jį. Tai buvo namas. Jos užlipo į antrą aukštą, o Kendė pastoviai svarstė kur jos eina. Gal į Sandros namus? Bet ji eidavo namo į kitą miesto pusę. Gal pas kokias jos gimines? Ar draugus? Sandra paspaudė durų skambutį. Ant durų buvo skaičius 6. Staiga jas atidarė....