Samanta..

Siaubinga, tuo metu pagalvojo Kendė. Bilas greitai pastebėjo, jog kažkas ne taip. Atsisuko ir jo veide, kaktoje, pasirodė pykčio raukšlelė.
- Negali būt. Nejaugi, gadinsi man gyvenimą?- piktokai ištarė Bilas.
- O ką negaliu? Kaip tu šitaip galėjai nusirist? Kas toliau? - nusijuokė Samanta.
Samanta... Samanta.. Ji visur kišosi. O ir šio dalyko nepakomentavusi, ji negalėjo praeiti. Jos buvęs vaikinas, šoka su jos kažkada buvusia "gera" drauge. Iš tiesų, ji jai buvo reikalinga tam, kad galėtų tapti populiari. Jai visada patikdavo tas jausmas, kai įvairios merginos stengdavosi įtikti jai, nes norėdavo būti pastebėtos.  Taigi, jei pamenat, jos kažkada buvo draugės. O Samantai paskutiniu metu pradėjo neįtikti Kendė. Kai jų klasėje pasirodė "šaunioji" Sandra, ji padrąsino Kendę. Ji pradėjo dažytis, gražiau atrodyti. Visuose "tūsuose" ji ją pastebėdavo. Tačiau Samanta pyko ne dėl to, jog ji nemėgo Kendės ar ji šiaip buvo tokio būdo. Ne, ji tiesiog pavydėjo jai. Ji buvo gražios figūros, gražaus veido. Ir charakteris jos mielas. Bet kai ją užgujo, ji tapo tyli, pilka pelytė. Ir kaip ji galėjo nepavydėti, kai ši gražėjanti Kendė, šoka su jos ex. Ji vis dar tikėjosi, jog jie susitaikys. Tačiau ji pastebėjo iš jo žvilgsnio, kad greitu metu taip nebus. Jie išsiskyrė, nes jis nebegalėjo toliau taip elgtis. Samanta visada viskam vadovaudavo: kur jie eis, ką rengsis, ką kalbės, su kuo jis bendraus. Toks gyvenimas jį "užkniso". Jis negalėjo turėt net savo nuomonės.
- Ar tu dar nesupranti, jog tarp mūsų VISKAS BAIGTA?! - tvardėsi Bilas.
- Cha. Tu su ja? Kažką minėjai, jog gadinu gyvenimą? Gal atvirkščiai yra? Tu su JA gadini sau gyvenimą. Bet jei ką, prisimink, kur yra normali mergina. Tokia, kokia tau reikalinga. Dar šiek tiek palauksiu. Išsilakstyk, pamąstyk ir sugrįžk. Mua - beširdiškai kalbėjo Samanta.
- Išsiblaivyk. Tu gal kokia išprotėjus? TU MAN NEPATINKI! - pasisuko į Kendę ir pagaliau nusišypsojo jai ir pratarė - Einam į lauką, kur nors pasivaikščiot. Nuo tokių "durnių", tokie "tūsai" ir būna blogi.
- Einam - sutiko Kendė.
Jai palengvėjo išėjus. Vakaras buvo gražus, nors jau buvo po saulėlydžio. Tačiau nebuvo vėsu ir nebuvo uodų. Jie išėjo į gatvę. Nenorėjo eiti į sodą, nes matė ten tų "apsvaigusių" porelių. Tiesiog nenorėjo to matyti ir norėjo ramiai pabūti.
Šiek tiek toliau pamatė suolelį. Prisėdo. Jis pradėjo pasakoti apie jo ir Samantos buvusius santykius. Ji irgi pradėjo dar pasakoti šį bei tą apie save. Staiga jis priartėjo prie jos ir pratarė:
- O tavo akys gražios. Tu tokia ne visiška lietuvė atrodai. Tokios rudos ir gilios tavo akys.... Kaip tos... Žvaigždės danguje.
Ji pasisuko pažiūrėti į žvaigždes, atsisuko į jį ir norėjo kažką dar jam pasakyti, tačiau nespėjo. Jis spėjo tuo metu dar arčiau prisitraukti ir ją pabučiavo. Tai taip buvo netikėta ir smagu...

Ach..

Taigi. Ir VĖLLL persigalvojau. Nusprendžiau ir vėl rašyti čia. Ten kažkokia nesąmonė. Man čia labiau patinka. taigi. Galite ir
laukti tęsinio!!! perrr atostogas!

Geros ar blogos naujienos..

Taigi, aš išsikeliu į kitą blog'ą. Kol kas jame talpinsiu senas, dalis, bet greitai vėl tęsiu savo istoriją. Ir jeigu jums patiko/ patinka mano istorija ir norite toliau ją skaityti - lauksiu jūsų šiame blog'e: http://www.theteenagehouse.blogspot.com/ . Tikiuosi ten irgi būsiu tokia pat skaitoma ir mėgiama :)

IR KAIP IR ANKSČIAU- LAUKSIU JŪSŲ KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ!

SHOW TIME

Žinot tą akimirką, kai įžengia žmogus per filmus, o vakarėlis būna prasidėjęs? tai va. Taip jautėsi Kendė. Nuostabiai atrodydama kartu su Sandra įžengė į namą. Namas buvo pastatytas gal prieš kokius 5-6 metus. kaip būtų gerai, turėti namą, pagalvojo Kendė. Tačiau šią mintį ji greitai pamiršo, nes Sandra ją nusitempė šokti. Bešokdama, Kendė pastebėjo Bilą, Jis stovėjo šalia stalo, ant kurio buvo padėti "gėrimai". Sandra pastebėjo jo žvilgsnį ir ją paragino nueiti "pasiimti gėrimą". Ji šiek tiek dvejojo, bet susiėmė ir nuėjo. Eidama galvojo: būk drąsi, užkalbink jį, paklausk ko nors jo... Štai jau prie pat jo.... Įkvėpt, iškvėpt...
- Labas, ką geri? - linksmai nuskambėjo jos žodžiai, nors viduje ji visa vipėjo.
- Nu, dar kol kas tik sidrą - atsakė, nuoširdžiai jis. Ir nusišypsojo. O nuo tos šypsenos, Kendė viduje ištirpo. Ir pradėjo šypsotis.
- Gal galėtum to paties ir man įpilti? beje aš Kendė - paprašė ji mielai.
- Žinoma. Žinau, jog tu Kendė. Dažnai tave pastebiu mokykloje. Ir turbūt, žinai, kad aš Bilas - ir vėl nusišypsojo ta savo nuostabia-patrauklia-kerinčia-traukiančia ir dar anokia šypsena.
Ir taip jie pradėjo kalbėtis: apie mokyklą, gyvenimą draugus.. Žodžiu apie viską ką tuo metu galvojo. Ir po kiekvieno žodžio ji vis labiau jį įsimylėdavo. Matėsi, jog ir Bilas buvo neabėjingas jai. Sandra matydama tokią "meilę", paliko ją ir nuėjo linksmintis. Žinojo, kad dabar Kendei viskas klostysi gerai. Juk visada nebėgiosi draugei iš paskos. Reikia ir pačiai, kokį vaikiną prisigriebti.
Po kokių 10 minučių, kai Sandra nustojo juos stebėti, Bilas staiga pasisuko į Kendę ir pratarė:
- Ko mes čia stovime? Geriau einam pašokt!
- Tai aišku! - ji viduje jau visa spygavo.
Jie nuėjo, į kambario vidurį ir pradėjo šokti. Tik po kokios valandos, ji suprato, kad kažkas ją kokią 15 minučių stebi. Ji pasuko galvą į kitą pusę ir pamatė tokį žvilgsnį, kad gailėjosi, kad iš vis atsisuko. Ji nesuprato, kas darosi....

Uch..

Ryte pakėlė galvą nuo pagalvės. Galva visa plyšo. Ji bandė prisiminti ką vakar veikė. Pamena kaip grįžo, atsidarė butelį.. O vėliau tęsėsi linksmybės... Pamena kai šoko, filmavosi, dainavo ir visaip kitaip siautė. Buvo smagu, tačiau rytas buvo nekoks. Abi buvo išbalusios ir jautėsi blogai.  Tačiau Sandra jau buvo įpratusi. Ji dažnai vartodavo alkoholį, rūkydavo. Jos "pavalgė" pusryčius... Beveik nieko nevalgė tik išgėrė arbatos. Įsijungė televizorių, sėdėjo prie kompiuterio. Greitai ir pralinksmėjo. Į vakarą Kendė išėjo namo. Reikėjo dar namus sutvarkyti. Sandra ją šiek tiek palydėjo. Kendė per tą dieną net pamiršo, ką sau žadėjo ir panašiai. Ji manė, jog tai tik vienas nekaltas kartas.
Pirmadienis... Vėl į mokyklą. Savaitgalis greitai prabėgo. Nu bent gerai, jog Sandra yra - pagalvojo Kendė. Karolina jau buvo paruošusi pusryčius ir Kendė išskubėjo į mokyklą.
Įžengė į mokyklą, užlipo į antrą aukštą ir vos nesusidūrė su JUO.... Kendė net pasimesdavo kai jį pamatydavo. Taip... Bilas buvo tikrai gražus. Jis buvo ir populiarus, ir protingas... Tai buvo tas žmogus, apie kurį ji svajodavo vakarais ir įsivaizduodavo. Daugelis merginų taip daro. Kartais tas žmogus, kuris tau patinka, net nebūna į tave atkreipęs dėmesio, tačiau tau atrodo, kad jūs vis tiek gražiai susipažinsit ir draugausit. Taigi, vat toks ir buvo Bilas. Vienąkart buvo renginys, kuriame buvo ir Kendė ir Bilas. Ji vos galėdavo kelioms sekundėm nutraukti žvilgsnį nuo jo. Ji buvo jį įsimylėjusi, nors net nepažinojo jo, nė kart nekalbėjo su juo.  Taigi, ji dabar sustojo ir spoksojo į jį, o jis jai nusišypsojo. Ji vos nenugriuvo ir pradėjo šypsotis. Visą dieną mokykloje ji buvo laiminga. Štai ką gali padaryti viena šypsena.
Savaitė bėgo į pabaigą. Ketvirtadienis. Štai Kendei, Sandra siūlo vėl savaitgalio planus. Vėl Kendė gali pas ją nakvoti. Nes geras "tūsas" bus mieste. Galvoja, reiktų dalyvauti. Kendė nenoriai, bet sutiko. Karolina aiškiai, leido. Ji labai pasitikėjo Sandra.
Paprastai apsirengė, tačiau pas Sandrą išsidabino. Pasidažė, apsirengė suknelę. Namuose negalėjo, nes Karolina būtų įtarusi. Sandra jai pasakė, jog ir Bilas ten bus. Sandra seniau buvo pastebėjusi, kad Kendei jis patinka, o ir ji pati to neneigė. Ištiesų jos abi labai gražiai atrodė. Net nebūtum pasakius, jog nepilnametės. Jos abi atrodė vyresnės.
Štai jos pagaliau atvarė į tą "plotą". Jas nuvežė kažkoks Sandros pažįstamas. Mantas ar Matas. Kendė jo vardo neprisiminė. Nes šis namas nebuvo miesto centre. Daug toliau nuo Sandros namų. Kitame miesto gale. Už kokių 6 kilometrų. Štai pasižiūrėjo į Sandrą, o ji ją paragino:
- Einam tik. nesujaudink, Bilui tu patiksi. Ir nebijok. Vanesa nekabins akių. Jie seniai išsiskyrę - įkvėpė drąsos jai.
Ji tai išgirdusi atsiduso ir nusišypsojo. Štai. IT'S SHOW TIME. pagalvojo Kendė ir jos įžengė į namą.

Linksmybių viduryje

....Karolina apsidžiaugė pamačiusi, jog skambina Kendė.
- Kur tu esi? Kodėl neatsiliepei?! - išrėkė Karolina
- Aš.. Pas Sandrą. Užsibuvom, net nepajutom kaip greitai eina laikas.... - pasiaiškino Kendė.
- Ačiū dievui.. Jau buvau išsigandus... - nusiramino sesuo.
- Karolina? Būk gera leisk ką..... - pradėjo prašyt Kendė.
- Kas yra? - nusijuokė Karolina.
- Prašau, prašau, prašauuuuuuu! Leisk šiąnakt miegot pas Sandrą.... Jos tėtis neprieštaraus, jis pats ir pasiūlė... Nieko man neatsitiks.... Būk gera.... Dažnai gi nenakvoju pas drauges.... - paprašė ji.
- Nežinau... Gal geriau grįžk.. ką jūs ten tik veiksit - bandė pergalvot Kendę.
- Prašau, Karolina.. Tikrai daug draugių neturiu. Man su Sandra labai smagu kartu. Dabar kaip tik pasidarėm makiažą juokingą... Kol nusivalysiu... Leisk prašau, negadink nuotaikos.... Nieko man nenutiks... Pasitikėk manim...
- Gerai, gerai.. Tik nezyzk... Miegok tik. Bet raktus turi? Nes rytoj anksti išeinu, grįšiu tik vakare vėlai. - nusileido sesė.
- Aha, turiu. Ačiūūūū! Tu nuostabi! Aš jau einu tada - nusijuokė Kendė.
Kendė atsisuko į Sandrą ir išspiegė:
- LEIDOOOO!
- YES! - apsidžiaugė Sandra.
Jos liko tame "plote" dar kelias valandas. Išėjo apie 2 valandą nakties... Kendė beveik nepamena kelionės į Sandros namus. Bet netoli Sandros namų, šiek tiek prasiblaivė. Pamatė jos namą ir jai užėmė amą. Didelis, vienas iš tų naujos statybos. Stilingas.... ji pagalvojo tik "woooow"...
Įėjo į jos namus. Tiesiai užlipo į antrą aukštą. Ir užėjo į Sandros kambarį. Didelis kambarys sienos spalvotos... Kambaryje didelė lova, o priešingame kambario gale sofutė. Labai jaukus kambarys.
- Tėčio šiandien nėra.... O beje, jo kambarys kitame namo gale.... Taigi tęsiam tūūūsą! - pradžiugino Sandra.
- TĘĘĘĘĘSIAM! - nusijuokė Kendė.
Sandra paspaudė "play" mygtuką ir pasigirdo muzika..... Jo ją pasigarsino ir pradėjo šokti... Sandra nuėjo kažkur ir po kelių minučių grįžo su buteliu.
- Gal nereikia? Niekas nepasiges? - suabejojo Kendė.
- Tokia proga! Jokių ne! Čia iš tėčio kolekcijos, jis manimi nesidomi, tai nepasiges.. Daug tokių "buteliukų" ten yra - nerūpestingai pasakė Sandra.
- Kaip sakai tokia proga.... Daryk tik!
Atsidarė butelį ir linksmybės tęsėsi toliau....

Linksmybės....

...Ji negalėjo tuo patikėti. Ji lauke girdėjo muziką, bet net į galvą nebuvo atėjusi mintis, jog ją vedasi į "tūsą". Kai stovėjo prie durų, o muzika buvo dar garsesnė ir sklido iš to buto, ji vis tiek tuo netikėjo. Duris pravėrė metais vyresnė, jų mokyklos mokinė. Jos vardo ji nežinojo. Gi ji nesidomėjo tuo. Sandra su ja apsikabino. Jos draugės? Pagalvojo Kendė sumišus. Niekad nebūtų pagalvojus, kad jos draugės. Mokykloje niekad su kitais nesisveikindavo, namo eidavo su ja, kitų draugų neminėdavo. O jos taip šiltai pasisveikino, lyg būtų pažinojusios viena kitą, kurį laiką.
"Tūse" buvo daug matytų veidų. beveik visi buvo iš jų mokyklos. Dauguma vyresni, bet daug ir jų bendraklasių. Ten buvo daug alkoholio, įvairių svaigalų, daug kas rūkė, tame pačiame kambaryje. Butas dviejų kambarių buvo perpildytas. Vieni šoko koridoriuje, kiti virtuvėje, kituose kambariuose. Visi buvo apsvaigę. Kendė buvo šokiruota. Sandra kažkur pradingo tarp žmonių. Kendė sau prisižadėjo nevartoti jokių svaigalų. Ji nenorėjo atrodyti kaip jos tėvai. Ji ir taip gėdijosi jų. Ji tiesiog negalėjo gert. Jau norėjo eiti namo, tik jai reikėjo prasibrauti pro eilę į tualetą. Mergina šalia jos apsivėmė. Buvo šlykštu. bet staiga išniro Sandra su dviem stiklinėmis ir priėjo prie jos.
- Štai, imk - nusišypsojo ir atkišo stiklinę jai.
- Nenoriu. Aš nesiruošiu gerti. Tai taip žema! Niekada to nedaryčiau. Juk žinai, kas nutiko mano tėvams, kai jie pradėjo? Nebesustojo! Nenoriu būti tokia, kaip tėvai arba viena iš šitų žmonių - pasižiūrėjo link eilės į tualetą, kurioje stovėjo daugiausia visiškai nusigėrę paaugliai..
- Kende, prašau, tik nurimk. Nieko neatsitiks. Tik vieną kartą. gerai? - paprašė ji manęs.
- Atsiprašau Sandra, bet ne... Aš tiesiog.... Negaliu. Suprask mane. - nuvyliau ją.
- Dėl manęs. Aš ir ankščiau taip atsipalaiduodavau... Tik pabandyk, prašau. jei vėliau nepatiks, daugiau nekviesiu tavęs į panašias vietas. Maldauju tavęs.... - prašė ji.
- Žinok, tik dėl tavęs... - nusišypsojau jai.
Paėmė stiklinę, pauostė. Kvapas buvo lyg degtinės, su kažkokiomis sultimis. Susiraukė. Pamatė, jog Sandra geria ir žiūri į ją. Pažiūrėjo į stiklinę ir ją užsivertė. Vėl susiraukė ir nurijo. Greitai pasidarė šilta ir linksma, Sandra atnešė dar vieną stiklinę. Ją išgėrė daug lengviau. Ji pralinksmėjo, apgirto, daug šoko. Šiek tiek po dešimtos valandos, jai bandė prisiskambinti sesė, bet Kendė neatsiliepė. Ji negirdėjo savo telefono ir apie jį negalvojo, bet apie vienuoliktą valandą prisiminė ir pamatė praleistus skambučius ir žinutes. Tiesiog nežinojo ką daryti. Ji buvo girta ir tai suprato. Pakalbėjo su Sandra ir ji pasiūlė jei Karolina leis, miegoti pas ją. Jos tėtis neprieštaraus, nes jis ja nesidomi. ir jis joms netrukdys. Be to, galės pabūti ilgiau "tūse". Kendė susikaupė ir surinko sesės telefono numerį. Tikėjosi, kad viskas pavyks, nes "tokia" ji negalėjo grįžti namo. O jai taip čia patiko.....